Klaipėdos senamiestis

Klaipėda – seniausias Lietuvos miestas, 1252 metais pirmąkart paminėtas Memelburgo vardu. Miestas iki XV a. kūrėsi arčiau pilies, Danės atšakų susidariusiose salose. Pilis buvo kelis kartus perstatyta, miestas taip pat keitė savo vietą. Iki XV a. pabaigos miesto pietinė riba siekė dabartinę Teatro aikštę. 1529 m. pradėta kapitalinė pilies rekonstrukcija, miestiečių gyventa teritorija panaudota rekonstruojamos pilies kompleksui. Senojo miestelio gyventojai perkelti į Danės vandenų ribojamą salą, dabartinę senamiesčio dalį iki Didžiosios Vandens gatvės. XVI a. pradžioje buvo nužymėtos pagrindinės planinės struktūros ašys: statmenai susikertančios Turgaus ir Tiltų gatvės. Miesto teritorija buvo padalinta į nedidelius stačiakampių kvartalus, XVI a. pabaigoje galutinai susiklostė gatvių ir kvartalų tinklas, kuris vėliau nedaug keitėsi. Prie pagrindinės sankryžos buvo kartuvės, o greta tilto – gėdos stulpas, prie kurio grandinėmis prirakindavo liežuvautojus ir ištvirkautojus. Nuo 1595 m. senamiestyje vykdavo mugės, kurios iki XIX a. tęsdavosi dvi savaites. Į jas suplaukdavo prekeiviai iš tolimiausių krašto vietovių. XVII a. lygiagrečiai augo dvi Danės senvagės atskirtos dalys: senamiestis ir vadinamasis Odų gatvelės rajonas, kuris vėliau pavadintas Frydricho miestu. 1722 m. šios dalys buvo sujungtos. Taip susiformavo vientisa šiandieninio senamiesčio teritorija. XVII-XVIII a. miestą juosė gynybiniai pylimai. Senasis užstatymas buvo sunaikintas 1540, 1678 ir 1757 m. gaisrų, ypač daug nuostolių padarė didysis 1854 m. gaisras, bet Klaipėda po gaisro gana greitai atsigavo. 1856 m. parengtame atstatymo plane didesnių pakeitimų nepadaryta, buvo apsiribota perstatinėjimais. Iki XIX a. vidurio senamiestis atliko administracinio, prekybos, dvasinio gyvenimo centro vaidmenį, o kai į dešinįjį Danės krantą buvo iškelta rotušė ir teismas, tuomet senamiestis tapo komerciniu centru. Jame veikė didžiausios miesto parduotuvės, urmo sandėliai, bankai. Tačiau ir senamiesčio neaplenkė II pasaulinis karas – buvo sugriautos bažnyčios, smarkiai nukentėjo ištisi kvartalai pietinėje dalyje. Išlikusiu kultūros paveldu pradėta rūpintis tik XX a. 7 dešimtmetyje. 1963 m. Klaipėdos senamiestis paskelbtas urbanistikos paminklu, o 1964 m. buvo paruoštas pirmasis regeneracijos projektas. 1971-1981 m. imtasi restauruoti apie 70 senamiesčio pastatų.